Ex libris: reikšmė, istorija ir kaip pasidaryti savo ekslibrisą
Paskelbta · autorius: Libriel
Ex libris, arba ekslibrisas, yra nuosavybės ženklas knygos viduje, dažniausiai vidinėje viršelio pusėje. Tai užklijuojamas lapelis, antspaudo atspaudas arba reljefinis įspaudas su savininko vardu, kartais ir su devizu ar piešiniu. Žodis kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „iš (kieno) knygų“, dažnai verčiama „tarp (kieno) knygų“.
Trumpai
- Lotyniška formulė rašoma dviem žodžiais, „ex libris“; lietuviškai įprasta rašyti „ekslibrisas“.
- Seniausi žinomi spausdinti ekslibrisai yra vokiški ir datuojami maždaug 1470–1480 m.: Hanso Iglerio ežys ir Hilprando Brandenburgo angelas.
- Ant jo rašoma formulė „Ex libris“ ir savininko vardas, o jei norima, dar devizas ar paveikslėlis.
- Knygas galima pažymėti trimis būdais: užklijuojama etikete, antspaudu su rašalu arba reljefiniu įspaudu, padarytu reljefiniu antspaudu.

Ką reiškia „ex libris“?
„Ex libris“ yra lotyniškas posakis: ex žymi kilmę, o libris yra žodžio liber, knyga, daugiskaitos abliatyvas. Prancūzų žodynas Larousse jį verčia „iš (kieno) knygų“, o Prancūzų akademija „priklausantis (kieno) knygoms“1,2. Taigi prieš vardą parašyta formulė skaitoma „ši knyga priklauso (kieno) bibliotekai“.
Prancūzų kalboje šis žodis reiškia patį ženklą. Akademija jį apibrėžia kaip ženklą knygos viduje, nurodantį jos savininką; įprastai tai lapelis su bibliofilo vardu, dažnai su devizu ar herbu2. Žodynas Trésor de la langue française pirmąjį šio žodžio paliudijimą prancūzų kalboje nurodo 1840 m., Paulio Lacroix tekste3.
Prancūzų kalboje tai vyriškosios giminės daiktavardis, kuris daugiskaitoje nesikeičia: „un ex-libris“, „des ex-libris“1. Po 1990 m. rašybos reformos prancūziškai jį galima rašyti ir vienu žodžiu, „exlibris“1,2, o galinė s tariama2. Vokiškai sakoma das Exlibris4, angliškai bookplate arba ex libris, lietuviškai „ekslibrisas“. Portugalų kalboje ex-líbris reiškia ir miesto ar vietovės simbolį5.
Iš kur kilo ekslibrisas?
Mintis pažymėti knygą daug senesnė už spaudą. Britų muziejuje saugoma nedidelė fajansinė plokštelė su faraono Amenhotepo III ir karalienės Tijos vardais, datuojama maždaug 1390–1350 m. pr. m. e. Joje užrašytas veikalo pavadinimas; ji tikriausiai buvo papirusų dėžutės etiketė, pritvirtinta siūlu, perverstu per dvi jos skylutes6. Muziejus rašo, kad ji „paprastai laikoma“ „ekslibrisu“, su kabutėmis: tai veikiau pirmtakas, dėžutės etiketė, o ne knygoje esantis ženklas.
Pirmieji tikri ekslibrisai atsirado Vokietijoje kartu su medžio raižiniu, paskutiniame XV amžiaus trečdalyje.
- Hanso Iglerio ežys, ranka spalvintas raižinys, pasak Britų muziejaus, tikriausiai yra seniausias išlikęs ekslibrisas (apie 1470–1480 m.). Ežys snukyje laiko gėlę, o virš jo užrašyta „Hansai Igleri, tegul tave pabučiuoja ežys“: tai žodžių žaismas su Igel, ežys. Žinomi keturi egzemplioriai7.
- Hilprando (arba Hildebrando) Brandenburgo angelas, pasak Čikagos meno instituto, yra seniausias dokumentuotas spausdintas ekslibrisas. Brandenburgas juo pažymėjo visą savo biblioteką prieš padovanodamas ją Buxheimo kartūzų vienuolynui, į kurį įstojo apie 1480 m.8.
- Apie 1502 m. Albrechtas Düreris nupiešė ekslibrisą savo draugui Willibaldui Pirckheimeriui su užrašu „Sibi et amicis“: sau ir draugams9.
Prancūzijoje seniausias žinomas ekslibrisas dažnai priskiriamas Jeanui Bertaud de La Tour-Blanche, apie 1529 m.10. Seniausias patikimai datuotas, pasak istoriko Walterio Hamiltono, yra Charleso Albosiuso ekslibrisas iš Autuno, 1574 m.11. Iki XVII amžiaus didieji knygų mylėtojai savo herbą ar monogramą liepdavo įspausti ir ant įrišimo: šis „supralibros“ (superekslibrisas) dažnai padarydavo etiketę nereikalingą10.
Technikos kito kartu su spausdinto vaizdo technikomis: medžio raižinys, vėliau vario raižinys, o XIX amžiaus pabaigoje fotomechaniniai būdai10. Bibliotekos nuosavybės antspaudus naudoja bent jau nuo XVI amžiaus pradžios12.
Kas kolekcionuoja ekslibrisus?
XIX amžiaus pabaigoje ekslibrisas tampa kolekcionavimo objektu. Ex Libris Society įkurta Londone 1891 m., tais pačiais metais kaip ir Berlyno draugija, kuri iki šiol veikia Deutsche Exlibris-Gesellschaft vardu14,15. Prancūzijos ekslibrisų kolekcininkų draugija įkurta Paryžiuje 1893 m.11,16.
Seras Augustus Wollastonas Franksas, miręs 1897 m., savo kolekciją paliko Britų muziejui. 1903 m. kataloge ji įvardyta kaip tikriausiai didžiausia kada nors surinkta: beveik 40 000 britų ir amerikiečių ekslibrisų ir beveik 30 000 užsienio, neskaitant dublikatų17.
Nuo 1953 m. mėgėjai renkasi į tarptautinius kongresus; 39-asis kongresas turėjo vykti San Franciske 2022 m.14,18. Jų federacija FISAE įkurta Hamburge 1966 m.19.
Ką užrašyti ant ekslibriso?
Klasikinė forma telpa į dvi eilutes: „Ex libris“, o po to savininko vardas. Galite pridėti miestą, devizą, inicialus ar jums artimą atvaizdą: gyvūną, medį, herbą, daiktą.
- „Ex libris Claire Martin“, paprasčiausia forma.
- „Liber Bilibaldi Pirckheimer“ („Willibaldo Pirckheimerio knyga“), ant Dürerio nupiešto ekslibriso9.
- „Ex labore quies“ („po darbo poilsis“), Albosiuso devizas 1574 m.11.
Kuo mažesnis ženklas, tuo trumpesnis turi būti tekstas. Kalbėdama apie bibliotekų antspaudus, Kongreso biblioteka pastebi, kad ryškiausi atspaudai gaunami iš paprastų vien teksto motyvų: plonų didžiųjų raidžių be užraitų20. Asmeniniame ekslibrise ir puošnesnės raidės lieka įskaitomos, jei tekstas trumpas.
Etiketė, antspaudas ar reljefas: kurį būdą pasirinkti?
Etiketę, priklijuotą grįžtamaisiais klijais, galima nuimti; rašalas ir reljefas lieka puslapyje.
| Užklijuojama etiketė | Antspaudas su rašalu | Reljefinis įspaudas | |
|---|---|---|---|
| Kas tai | Atspausdintas lapelis, užklijuojamas vidinėje viršelio pusėje | Rašalo žymė tiesiai ant puslapio | Reljefinis piešinys popieriuje, be rašalo |
| Paruošimas | Užsisakyti lapelių spaudą, tada juos priklijuoti po vieną | Jokio: savidažis antspaudas kaskart įsidažo pats | Įkišti puslapį į reples ir suspausti |
| Popierius | Visos knygos | Ant labai plono ar akyto popieriaus rašalas gali išsilieti, o ant kreidinio popieriaus prastai laikosi20 | Su Libriel reljefiniu antspaudu: popierius iki 150 g/m², ne toliau kaip 6 cm nuo krašto |
| Ar galima atšaukti | Taip, su grįžtamaisiais klijais21 | Ne, rašalas lieka | Ne, reljefas lieka |
| Vaizdas | Spalvota spauda arba raižinys, pasirinktinai | Tekstas, viena rašalo spalva | Neryškus, matomas šviesai krintant iš šono |
Libriel ekslibriso antspaudas yra savidažis. Jo stačiakampis atspaudas būna trijų dydžių: 38 × 14 mm (1–2 eilutės), 46 × 18 mm (2–3 eilutės) ir 58 × 22 mm (3–4 eilutės), su 16–26 ženklais eilutėje, priklausomai nuo dydžio, juodu, mėlynu arba raudonu rašalu.

Reljefinis ekslibriso antspaudas yra reljefinio spaudimo replės iš nerūdijančiojo plieno su žalvarinėmis matricomis. Jis palieka apie 4 cm skersmens apvalų įspaudą ne toliau kaip 6 cm nuo puslapio krašto, ant popieriaus iki 150 g/m². Pasirenkate vieną iš Libriel modelių su savo vardu arba atsiunčiate savo piešinį.

Kur knygoje dėti ekslibrisą?
Tradicinė vieta yra vidinė priekinio viršelio pusė. Jei ten netinka, naudojamas priešlapis, pirmasis tuščias knygos puslapis1,21. Jokia taisyklė nenustato konkretaus kampo: pasirinkite vietą be teksto, tą pačią visose savo knygose.
Kaip pasidaryti savo ekslibrisą žingsnis po žingsnio
- Pasirinkite tekstą. Užtenka „Ex libris“ ir jūsų vardo. Suskaičiuokite ženklus: per ilga eilutė mažame formate tampa neįskaitoma.
- Būdą rinkitės pagal savo knygas: antspaudą, jei norite greitai pažymėti didelę biblioteką, reljefą, jei norite ženklo be rašalo, etiketę knygoms, kurių nenorite liesti.
- Išbandykite ant juodraštinio lapo, kaip pataria Kongreso biblioteka: pamatysite, kiek reikia spausti ir koks ryškus atspaudas20.
- Pažymėkite vidinę viršelio pusę arba priešlapį, knygą padėję ant lygaus paviršiaus.
- Prieš užversdami leiskite rašalui išdžiūti, kad ženklas neatsispaustų priešingame puslapyje. Kongreso biblioteka, kurios archyvinis rašalas džiūsta lėtai, netgi palieka savo knygas atverstas per naktį20.

Jau turite piešinį, logotipą ar vaiko eskizą? Jis gali tapti personalizuotu reljefiniu ekslibrisu, jei telpa į maždaug 4 cm skersmens apskritimą.

Dažniausiai užduodami klausimai
Ką lotyniškai reiškia ex libris?
„Iš (kieno) knygų“, dažnai verčiama „tarp (kieno) knygų“: ex žymi kilmę, libris yra žodžio liber, knyga, daugiskaitos abliatyvas1,3.
Kas tiksliai yra ekslibrisas?
Ženklas knygos viduje, nurodantis jos savininką; dažniausiai lapelis su jo vardu, kartais su devizu ar herbu2.
Kaip rašoma ex libris?
Lotyniška formulė rašoma dviem žodžiais, „ex libris“; lietuviškai įprasta rašyti „ekslibrisas“. Prancūziškai rašoma „ex-libris“ arba, nuo 1990 m., ir „exlibris“1.
Kur dedamas ekslibrisas?
Vidinėje priekinio viršelio pusėje, o jei ten netinka, ant priešlapio1.
Kaip ekslibrisas vadinamas angliškai?
Užklijuojamas lapelis vadinamas bookplate, o formulė ex libris. Anglakalbiai muziejai šiuos raižinius klasifikuoja kaip „bookplate“7.
Ar antspaudas pažeidžia knygą?
Rašalas yra ilgalaikis: to ir siekiama nuosavybės ženklu. Ant labai plono popieriaus jis gali prasiskverbti per puslapį: išbandykite iš anksto ir palikite knygą džiūti atverstą20. Retai knygai geriau rinkitės užklijuojamą etiketę.
Kuo skiriasi ekslibrisas ir superekslibrisas?
Ekslibrisas yra knygos viduje. Superekslibrisas (supralibros) įspaudžiamas ant įrišimo, išorėje: tai savininko herbas ar monograma10.
Šaltiniai
- „Ex-libris“, Dictionnaire de français, Larousse. larousse.fr
- „Ex-libris“, Dictionnaire de l'Académie française, 9-asis leidimas. dictionnaire-academie.fr
- „Ex-libris“, Trésor de la langue française informatisé, CNRTL. cnrtl.fr
- „Exlibris“, Duden. duden.de
- „Ex-líbris“, Dicionário Priberam da Língua Portuguesa. priberam.org
- Plokštelė EA22878, British Museum. britishmuseum.org
- Hanso Iglerio ekslibrisas, Franks,German.1786, British Museum. britishmuseum.org
- „Bookplate of Hildebrand von Brandenburg“, Art Institute of Chicago. artic.edu
- A. Dürer, „Liber Bilibaldi Pirckheimer“, National Gallery of Art, Vašingtonas. nga.gov
- E. Castle, „Book-Plates“, Encyclopædia Britannica, 11-asis leid., 1911. wikisource.org
- W. Hamilton, French Book-plates, Londonas, 1896. gutenberg.org
- C. Duroselle-Melish, „Book Stamps“, The Collation, Folger Shakespeare Library, 2019. folger.edu
- „Curses in Rare Books“, Catholic University of America Libraries, 2021. lib.cua.edu
- „History“, The Bookplate Society. bookplatesociety.org
- „Bookplates (ex-libris)“, Deutsches Buch- und Schriftmuseum, Deutsche Nationalbibliothek. dnb.de
- „Société française des collectionneurs d'ex-libris“, data.bnf.fr. data.bnf.fr
- E. R. J. Gambier Howe, Franks Bequest. Catalogue of British and American Book Plates, British Museum, 1903. archive.org
- K. Rödel (sud.), FISAE Newsletter, Nr. 76, 2021. savb.lt
- „International Federation of Ex-Libris Societies (FISAE)“, Union of International Associations. uia.org
- „Ownership Marking of Paper-Based Materials“, Library of Congress. loc.gov
- M. Lester, „The Care of Books“, The La Trobe Journal, Nr. 45, 1990. slv.vic.gov.au
- A. Golden, „What is a Bookplate?“, Books Tell You Why, 2020. bookstellyouwhy.com





